Kai tampame savo namų savininkais, greitai darome išvadą, kad jam reikia tinkamos aplinkos, t. y. žalumos. Paprastai po statybų žemė aplink pastatą yra sterili ir prišiukšlinta, todėl reikia pradėti nuo aplinkos sutvarkymo.
Didelis valymas
Pirmiausia turite surinkti visas išmėtytas šiukšles ir išgrėbti šiukšles. Svarbiausia yra vieta, kur stovėjo betono maišyklė – turime pašalinti skiedinio likučius kartu su kelių centimetrų grunto sluoksniu. Išvalę teritoriją, pradedame kovą su piktžolėmis.Kantresni gali iškasti visą substratą, pašalindami nepageidaujamą augmeniją. Metodas gana efektyvus, jei tik kruopščiai atrenkame visus sofos žolės šakniastiebius ir kiaulpienių šaknis. Tai taip pat turi pranašumą, kad mums nereikia ieškoti jokių cheminių medžiagų.
Vietą išvalome greičiau, naudodami herbicidus, pvz., Roundup (vienskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms) arba Starane (dviskiltėms piktžolėms). Atminkite, kad tai yra sisteminiai veiksniai, t. y. juos pasiima lapai, tada jie pereina prie šaknų, todėl jie miršta ir visas augalas nuvysta. Tai užtrunka 3-4 dienas, priklausomai nuo oro – aukšta temperatūra, didelė oro drėgmė ir saulė pagreitina preparato veikimą. Kovą su piktžolėmis chemikalais pradedame tik tada, kai augalai turi kelis didelius lapus ir temperatūra ne žemesnė kaip 15 °C.
Derlingi arba nevaisingi
" Sutvarkę ir išvalę plotą nuo piktžolių galime patikrinti, kokio grunto turime aplink namą.Gera žemė yra tokia, kurios viršutiniame substrato sluoksnyje yra daug humuso, nes jis kaupia vandenį ir yra augalams lengvai virškinamų maisto medžiagų sandėlis. Sparčiai įkaistantis humusas sukuria palankią terpę dirvožemio mikroorganizmams, kurie skaido organines liekanas ir paverčia jas mineralais. Taip pat sulaiko tręšimo metu patektas medžiagas, neleidžiant joms išplauti į gilesnius substrato sluoksnius. "
Ne mažiau svarbus dirvožemio kokybei yra smėlio ir molio medžiagų santykis. Kuo daugiau smėlio, tuo substratas lengvesnis ir pralaidesnis. Tai skatina plaukų šaknų, atsakingų už vandens ir jame ištirpusių maistinių medžiagų pasisavinimą, vystymąsi. Per daug smėlio neleidžia kauptis vandeniui. Jis teka žemyn į gilesnius žemės sluoksnius, išplaudamas iš jo maistines medžiagas. Kita vertus, molio medžiagos, nors ir sulaiko augalams reikalingus vandenį ir mineralinius junginius, yra sunkios ir lengvai sulimpa, o tai stabdo šaknų augimą ir riboja dujų mainus tarp paviršiaus ir substrato.Idealiomis sąlygomis tinkama smėlio ir molio proporcija suteikia dirvožemiui vadinamąjį mazginė struktūra, t. y. ji yra sulipusi į mažus gabalėlius su oro tarpais tarp jų.
Norėdami sužinoti, su kokiu paviršiumi susiduriame, tiesiog paimkite saują ką tik iškastos, šiek tiek drėgnos dirvos ir išspauskite. Molio substratas susitrauks į gana kietą rutulį, panašų į plastilino prisilietimą, smėlėtą – slys tarp pirštų. Tada turėtume įtrinti šiek tiek žemės į rankas. Juodi dryžiai, kurie liks ant rankų, rodo didelį ėduonies kiekį.
Geriname dirvožemio struktūrą
Kad augalams būtų sudarytos kuo geresnės vystymosi sąlygos, kasame sunkų molingą dirvą su 15-20 cm smėlio sluoksniu, sumaišytu su m alta žieve ir kompostu. Lengvas ir nederlingas dirvas patręškite panašiu būdu molio ir perdirbto komposto arba mėšlo mišiniu.
Jei dirva kompaktiška ir ne itin derlinga, geriausia palaukti su daržo įrengimu ir iš pradžių augalus pasėti ant vadinamosios.žalioji trąša. Jis praturtins dirvą humusu ir pagerins dirvožemio struktūrą. Geriausios žaliosios trąšos yra ankštiniai augalai. Lengvose dirvose geriausiai tiks geltonųjų lubinų ir saradelų, avižų, lauko žirnių, garstyčių ar vikių mišinys. Sunkiems lubinams geltona geriau pakeisti mėlyną, nes ji geriau įsišaknija. Facelijos galime įmaišyti ir į sėklų mišinį. Pjaukite augalus, kai jie pradės žydėti, ir kaskite negiliai, nes jiems suirus jiems turėtų pakakti oro. Zakopanė per giliai pradės pūti ir vadinamoji rūgštus humusas, nepalankus dirvai. Po mėnesio čia galima sodinti sodo augalus.
pH
Kitas veiksnys, lemiantis dirvožemio kokybę, yra jo pH, t.y. pH. Jis apibrėžiamas keturiolikos balų skalėje: 1–6,5 – rūgštus, 6,5–7,5 – neutralus, 7,5–14 – šarminis. PH faktorius turi didelės įtakos maisto medžiagų virškinamumui, o daugumai augalų rūšių pavyksta tik silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje (6,0-7,2).Tokiomis sąlygomis svarbiausi elementai (azotas, fosforas ir kalis) susijungia į junginius, kurie lengvai pasiekiami plaukų šaknims. Neutralią reakciją mėgsta ir naudingi mikroorganizmai, kurie suriša azotą iš oro ir skaido negyvas organines medžiagas.
Dirvožemio pH matuojamas lauko rūgšties matuokliu, kurį galima įsigyti bet kurioje didesnėje sodo parduotuvėje. Šiek tiek žemės sumaišoma su specialiu skysčiu, kuris elgiasi kaip lakmuso popierėlis: rūgščioje aplinkoje nusidažo rausvai, o šarminėje – mėlynuoja. Po kelių akimirkų galime pasiskaityti – suspensijos spalvą reikėtų palyginti su spalvotais rinkinyje esančiais pavyzdžiais. Per rūgščią dirvą turime kalkinti. Lengvąsias žemes rekomenduojama kalkinti, kai jų pH nukrenta žemiau 4,5–5,0, o sunkiąsias – žemiau 5,5–6,5.
Kur ištirti dirvožemį
Kartais verta paprašyti specialistų patikrinti, ar mūsų naujai įkurtame sode dirvoje pakanka maisto medžiagų.Šiuo tikslu ruošiame dirvožemio mėginį. Įvairiose sklypo vietose iškasame apie 20 duobių, 20 cm gylio, iš kiekvienos iš jų paimame saują žemių. Mėginius kruopščiai sumaišome tarpusavyje ir išmatuojame 0,5 kg dirvožemio, kurį siunčiame į regioninę chemijos ir žemės ūkio stotį. Kad bandymas būtų patikimas, mėginiai neturėtų būti imami iš ką tik patręštos dirvos ir labai užteršto dirvožemio, pvz., statybinių medžiagų likučiais.
