Vazoninių augalų tręšimas yra svarbi priežiūros procedūra, turinti įtakos žydėjimo gausumui, lapų spalvai ir augalų augimo greičiui, jų sveikatai ir bendrai būklei. Iki kurios datosvazoninių augalų tręšimasatliktas, kaip dozuoti trąšas ir kurios iš jų yra geriausios? Štai viskas, ką reikia žinoti apie vazoninių augalų tręšimą.
Vazoninių augalų tręšimas
Fotosintezės procese augalai savarankiškai gamina jiems reikalingas maistines medžiagas.Nepaisant to, jiems taip pat reikia tinkamo mineralų kiekio, kuriame yra gyvybei būtinų elementų. Natūralioje aplinkoje augalai šiuos junginius pasisavina iš dirvožemio. Taip nutinka ir su vazoninėmis gėlėmis, tačiau žemių kiekis vazone yra ribotas, o turimos maisto medžiagos tokiame nedideliame dirvos kiekyje greitai išsenka. Dėl šios priežasties vegetacijos (augalų augimo) metu privalome juos aprūpinti maistinėmis medžiagomistręšdami vazoninius augalus
Kodėl tręšti nereikia?
Augalai imtis vadinamųjų makroelementų. Svarbiausi yra:
- azotas (N) – turi įtakos tinkamam lapijos vystymuisi,
- fosforas (P) – užtikrina tinkamą šaknų augimą,
- kalis (K) – turi įtakos bendrai augalo būklei, taip pat gėlių ir vaisių gamybai,
Be makroelementų, augalams reikia ir mikroelementų, tokių kaip geležis (Fe), manganas (Mn), cinkas (Zn) arba molibdenas. Augalai šias medžiagas pasisavina daug mažesniais kiekiais, tačiau jos reikalingos kaip ir makroelementai.
Aprūpinti augalu visomis makroelementais ir mikroelementais, deja, dar ne viskas. Na, jie turi būti pateikiami tinkamomis proporcijomis.
Atsiminkite! Tręšiant augalus, atskiri komponentai turi būti tiekiami tinkamomis proporcijomis. Naudojant per mažai arba per daug vienos iš sudedamųjų dalių, gali būti apribotas kitų ingredientų suvartojimas.
Pavyzdžiui, dekoratyviniams augalams iš lapų reikalingos trąšos, kuriose vyrauja azotas, o žydinčių augalų mitybinėje terpėje turėtų būti padidinta fosforo ir kalio koncentracija, o azoto – maža. Žinoma, savarankiškai parinkti tinkamas šių ingredientų proporcijas būtų labai sunku. Todėl verta naudoti paruoštus trąšų mišinius, tinkamus atskiroms augalų grupėms
Trąšos vazoniniams augalams
Kad jums būtų lengviautręšti vazoninius augalus , galite naudoti paruoštas trąšas, kuriose yra tinkamai parinktos maistinių medžiagų proporcijos, tinkamos atskiroms augalų grupėms ar net paruoštos specialiai konkrečioms rūšims.Priklausomai nuo to, kokius augalus auginate, galite rinktis min. specialios trąšos žydintiems augalams, augalams su dekoratyvine lapija, kaktusams ir sukulentams, palmėms ar paparčiams. Taip pat yra specialių trąšų, kurios padeda išspręsti konkrečias augalų auginimo problemas, pavyzdžiui, trąšos nuo chlorozės
Vazoninių augalų tręšimas – trąšos
"Taip pat galime sugrupuoti trąšas pagal įvedimo būdą. Dauguma augalų makro ir mikroelementus pasisavina per šaknis. Todėl galime rinktis iš daugybės dirvožemio trąšų:
"- greitai veikiančios trąšos:
- skystos trąšos - galime naudoti augalams laistyti, dažniausiai jos būna koncentrato pavidalo, kurį reikia sumaišyti su daugiau vandens,
- miltelių trąšų – paprastai prieš naudojimą jas reikia ištirpinti vandenyje,
- granuliuotos trąšos - prieš sodindami augalą sumaišykite granules su substratu arba, jei augalas jau yra vazone, pabarstykite jomis ant dirvos paviršiaus,
- lėtai išsiskiriančios trąšos:
- trąšų lazdelės ir tabletės - įspaudžiame į dirvą, jos lėtai tirpsta, palaipsniui išskirdamos maistines medžiagas, idealiai tinka žmonėms, kurie neprisimena reguliariai tręšti.
Jums gali kilti klausimas: kam naudoti greitai veikiančias trąšas, kai lėto veikimo trąšos yra daug paprastesnės ir mažiau patrauklios? Na, deja, lėto išsiskyrimo trąšos dažniausiai yra brangesnės, be to, jos neleidžia reguliuoti reguliariai tiekiamų trąšų dozės, priklausomai nuo augalo poreikių.
Be dirvožemio trąšų, yra ir lapų trąšų. Augalas daug greičiau pasisavina lapų trąšas, tačiau ne visus augalus galima tręšti tokiu būdu.
Tręšimo dažnis ir trąšų dozavimas
Vazoninius augalus tręštipirmiausia būtina stipriausio augimo laikotarpiu, dažniausiai nuo pavasario iki rudens.Jei augalo tręšimo poreikis yra didelis, trąšas reikia tręšti kas savaitę (pvz., daugeliui žydinčių augalų). Tačiau daugumą augalų reikia tręšti kartą per dvi savaites ar net tik kartą per mėnesį (kaktusus ir sukulentus). Kaip ir tręšimo dažnumas, taip ir trąšų dozės turi būti derinamos pagal pasirinktų augalų poreikius. Atminkite, kad niekada nenaudokite didesnių dozių, nei nurodyta ant trąšų pakuotės! Jei naudosite mažiau trąšų nei reikėtų, augalas geriausiu atveju augs lėčiau arba mažiau žydės. Naudoti per daug trąšų gali būti labai pavojinga.
Pertręšimas gali padaryti daugiau žalos nei netręšimas. Per daug trąšų gali net nužudyti augalą! Niekada neviršykite gamintojo rekomenduojamų trąšų dozių.
Aukščiau pateiktos pastabos dėl tręšimo dažnumo akivaizdžiai taikomos tik greito veikimo trąšoms. Lėto išsiskyrimo trąšas tręšime daug rečiau, kai kurias jų į dirvą reikia berti kartą per metus, vegetacijos pradžioje
Vazoninių augalų tręšimas žiemą
Daugumos vazoninių augalų negalima šerti žiemą, nes tada jie neveikia. Tręšimą pradedame kovo mėnesį, kai augalai pradeda leisti naujus lapus, o baigiame rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje. Atminkite, kad tręšimas nekompensuoja augalo šviesos, drėgmės ar tinkamos temperatūros trūkumo. Kuo prastesnės augimo sąlygos, tuo augalas lėčiau pasisavina substrate esančias maistines medžiagas, t. y. jį reikia rečiau tręšti.
Pirmiau pateiktos taisyklės išimtis yra keli augalai, kurie žydi žiemą ir kuriems nereikia ramybės periodo.
