Zantedeskia ethiopska Zantedeschia aethiopica Europoje auginama nuo XVII a. Kaip rūšis su visada žaliais lapais, ji buvo traktuojama kaip vazoninis augalas, o jos b alti žiedynai buvo naudojami skintoms gėlėms. Per šimtmečius susiformavo jų, kaip laidotuvių gėlių, įvaizdis, tačiau pastaruoju metu jos vis dažniau naudojamos vestuvinėse puokštėse ir puokštėse. Pastaraisiais metais etiopė Calla Lily užleidžia vietą vadinamajai spalvingos kalos su spalvingais žiedynais.
Zantedeschia yra šakniastiebių daugiamečių augalų gentis iš Afrikosiš Araceae šeimos su šiai šeimai būdingu žiedynu - užpakaliu, kurį supa būdingas, apvyniotas požiedyno lapas (šluotelė) ), vadinamas žiedyno apvalkalu.Tai tinkamas žiedynų (pavyzdžiui, anturio) puošimas ir žavesys apdulkinantiems vabzdžiams. Vis labiau populiarėjančios „spalvingosios kalijos“ turi spalvingas žiedynų makštis: geltonas, oranžines, raudonas arba (beveik) juodas. Lyginant su etiopine kalla lelija, jų žiedyno apvalkalai yra tvirčiau užriesti, sukuriantys būdingą „trimitą“, o žiedynų viduje nesunkiai matosi juodas makštų pagrindas. Spalvingos lelijos yra daugiausia iš trijų rūšių su b altai dėmėtais lapais: Rehman C. rehmanii calla lelijos, C. elliotiana Elliot ir C. albomaculata. Nuo Etiopijos kalos jos skiriasi ne tik žiedynų spalva, bet ir biologija: sausuoju metu jų antžeminės dalys išdžiūsta, o šakniastiebiai miega. Nepaisant sezoninio dekoratyvumo, jie vis labiau noriai auginami ne tik skintoms gėlėms, bet ir kaip vazoniniai bei konteineriniai augalai. Juos taip pat galima sodinti sode pavasarį ir iškasti prieš žiemą.
Intensyvaus augimo metu, nuo pavasario iki rudens, augalus laistome gana gausiai, tačiau neleidžiame augalams užtvindyti (pavyzdžiui, kai vanduo sulaikomas stove), nes tai veda prie šakniastiebių puvimo. .Kartą per savaitę kaljas reikėtų papildyti daugiakomponentėmis trąšomis, ypač ekologiškomis.
Jie patys atrodo gražiai, tačiau puikiai dera su kitomis rūšimis, turinčiomis šiek tiek egzotišką išvaizdą. Augalai su subtilesniu įpročiu, pavyzdžiui, viksvos, taip pat puikiai papildo.
Kalalijų auginimo sąlygos
Dėl savo sezoniškumo žydinčias Calla lelijas galima parduoti pavasarį. Jiems turėtų būti suteikta šviesi, bet netiesiogiai saulėta vieta su vidutine temperatūra (optimali augimui 18-20ºC). Nuo gegužės vidurio lelijos geriausiai jausis balkone ar terasoje su rytų atodanga arba pavėsyje po pietų. Augalus reikėtų persodinti jiems ramybės būsenoje, tačiau kartais tenka įsigytus augalus atsargiai (t.y. nepažeidžiant šakniastiebių ir šaknų) persodinti į didesnį indą, o tai tikrai padės išlaikyti drėgmę substrate. Jis turėtų būti derlingas, pralaidus, bet kartu gerai sulaikantis vandenį.Augalus baigiame šerti vasaros pabaigoje, dažniausiai rugpjūčio mėnesį. Laistymas taip pat turėtų būti vis ekonomiškesnis. Augalai pirmiausia nustoja žydėti, o jų lapai pradeda džiūti rugsėjį. Lapams nudžiūvus, augalus nustojame laistyti, o vazonus su šakniastiebiais laikome 10-12ºC temperatūros patalpoje. Kai pavasarį virš žemės pradeda pasirodyti ūgliai, suteikiame augalams šviesią ir šiltą vietą, o tada pradedame laistyti.
Prieš išnešdami kaliją į šiltą vietą, iškaskite šakniastiebius, padalinkite juos ir pasodinkite į šviežią substratą.
