Ruduo neišvengiamai ateina. Nuimant derlių sklype ar sode galime pastebėti bakterijomis ir grybais užkrėstus vaisius ir daržoves.Neretai taip pažeisti pasėliai kompostuojami, todėl suirdami suteikia vertingos organinės medžiagosTačiau reikėtų pagalvoti, ar taip paruoštas kompostas kelti grėsmę mūsų augalų sveikatai ateityje.
Jei nuskintose šakniavaisėse atsiranda vadinamųjų simptomų minkštas (šlapias) puvinys, audinys vandeningas, drėgnas, liečiant trupa ir yra lydimas nemalonaus kvapo, jų geriau nekompostuoti. Tai gali būti bakterinės ligos požymiai.Šlapį puvinį sukeliančios bakterijos gali išgyventi dirvožemyje apie 5-7 metus.
Bakterijos, sukeliančios kampines dėmes ant agurkų lapų, taip pat gali išgyventi daugelį metų.Šios ligos simptomas iš pradžių yra smėlio spalvos, vandeningos dėmės ant lapų, kurios laikui bėgant išdžiūsta ir pleiskanoja, palikdamos būdingąant lapų.
su netaisyklingos formos skylute. Šios ligos simptomai pasireiškia ir ant pūvančių vaisių.Vėlgi, reikėtų vengti užkrėstų lapų ir agurkų kompostavimoYra daug kitų ligų, kurios komposte gali išgyventi iki kelerių metų.Geriausias būdas išmesti bakterijomis ir grybeliais užkrėstus augalų organus yra juos sudeginti arba išmesti į komunalinių šiukšlių dėžę
Ne viskas tinka kompostui
Dažnai į kompostą dedame ir piktžoles, kurias pašaliname iš lysvių, tačiau su viena sąlyga – piktžolės neturi būti žydėjimo fazėje, nes tokiu būdu į kompostą galime įterpti sėklų, kurios ateitis grįš pas mus su tokiais sunkiai prižiūrimais lopais.
