Česnakaiyra viena populiariausių svogūninių daržovių, vertinama dėl skonio, maistinės vertės ir gydomųjų savybių. Taip pat sodininkui naudinga pasigaminti natūralių preparatų nuo augalų ligų ir kenkėjų. Nenuostabu, kad tiek daug žmonių nori auginti česnakus žemės sklype. Pažiūrėkite, kaip atrodo česnako sodinimas irauginimas sklypeir kokiosčesnako ligosgali kelti grėsmę jūsų pasėliams
Paprastasis česnakas – Allium sativum
Česnakaiyra daržovė, žinoma šimtmečius. Jis buvo auginamas Kinijoje senovėje. Net Biblijoje česnakas minimas Skaičių knygoje. Anos Jagiellonkos gydytojas Sireniuszas savo herbariume pateikia net 100 terapinių rekomendacijų, susijusių su česnaku. Šiuo metu medicina česnaką naudoja kraujospūdžiui mažinti, virškinimo sistemai reguliuoti, česnakas taip pat apsaugo nuo arterijų kalcifikacijos. Česnakai kompreso pavidalu naudojami sunkiai gyjančioms žaizdoms ir opoms gydyti. Tačiau visų pirma česnakas yra dažniausiai naudojamas patiekalų priedas. Verta paminėti, kad auginant, be šiame straipsnyje aptartų paprastųjų česnakų, yra ir dekoratyvinis česnakas, vertinamas dėl gražių žiedynų, taip pat meškinis česnakas, pasižymintis panašiomis gydomosiomis ir baktericidinėmis savybėmis, bet švelnesnis skrandžiui.
Jei norimesklype auginti česnakus , turime užtikrinti tinkamą substratą ir vietą.Česnakai mėgsta derlingą ir gilią dirvą. Jei sklype ar sode turime mineralų skurdžios dirvos, būtina ją patręšti organinėmis medžiagomis. Dirva neturėtų būti per sausa, idealiai tinka vidutinė drėgmė. Česnakų stovas turi būti saulėtas ir apsaugotas.
Jei sklype naudojate daržovių sėjomainą, tadačesnakams auginantidealiai tinka žirnis, plačiapupės arba pupos priešsėlis. Taip pat neturėtume sodinti česnako ten, kur anksčiau augo česnakai ar kitos svogūninės daržovės. Česnakus taip pat reikia reguliariai laistyti, ypač nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio. Geriausia laistyti tik dirvą aplink augalą, kad nesudrėkintumėte svogūno.
Prieš sodinant česnaką, reikia įkasti žemę maždaug 25 cm gyliu.Vasariniai česnakai sodinami pavasarį- nuo kovo pabaigos iki balandžio pradžios, o rudenįžieminiai česnakai sodinami spalio pabaigojeVerta žinoti, kad rudenį pasodinti česnakai suformuos didesnes galvutes ir subręs derliui anksčiau nei pasodinti pavasarį.
Nevertasodinti česnaką , kurį pirkome bakalėjos parduotuvėje, nes iš jo gali nieko neišaugti. Geriausias yra tinkamai paruoštasčesnakas, skirtas auginti sklype , kurį galima įsigyti sodo parduotuvėje. Padalinkite česnako galvutę į skilteles prieš pat sodindami į žemę, nepamirškite, kad kiekvienoje skiltelėmis turi būti kulno gabalėlis! Reikėtų sodinti tik didžiausias gvazdikėles.
Česnako skilteles sodinkite tokiu būdu eilėmis 20-30 cm atstumu (priklausomai nuo vietos kiekio). Augalai eilėmis turi būti išdėstyti 6-10 cm atstumu, priklausomai nuo gvazdikėlių dydžio. Gvazdikėlius kasame į žemę vertikaliai žemyn, kulnu žemyn, pavasarį 3-5 cm gyliu. Rudenį gvazdikėlius reikėtų sodinti kiek giliau, t.y 5-8 cm.
Rudenį pasodinti česnakaisunoksta kitų metų liepos mėnesį, o pavasarį pasodinti česnakai - rugpjūčio mėnesį.Subrendimo požymis – česnako, išauginančio žiedyno, lapų pageltimas ir džiūvimas, o česnako be žiedynų – pseudostiebo subyrėjimas. Atminkite, kad visada geriau česnaką nuskinti šiek tiek anksčiau nei per vėlai.
Pavojingiausiosčesnako ligosapima grybelines ligas, kurias sukelia Fusarium genties grybai. Infekcijos šiais grybais pasireiškia kulno pagrindo ir viso svogūno puvimu. Grybai stipriai atakuoja šaknų sistemą, todėl užkrėstus česnakus lengva ištraukti iš žemės. Šiltas ir drėgnas oras skatina infekcijas, ypač karštą vasarą.
Kitas grybelis, sukeliantis ligą, kurios simptomai yra panašūs į Fusarium, yra Pyrenochaeta terrestris. Šis grybelis sukeliačesnako ligą , žinomą kaip rožinis šaknų puvinys. Augalai per anksti baigia vegetaciją, šaknys pasidaro rausvos. Galvos nėra iki galo išvystytos.Liga vystosi ir šiltomis ir drėgnomis vasaromis. Laimei, tai reta.
Penicillium grybai sukelia ir rimtą ligą – žaliąjį česnako puvinį. Patogenas dažniausiai puola pažeistus augalus vegetacijos metu. Augalo paviršiuje susidaro būdingas žalsvas sporų žiedas, o po žydėjimu esantis audinys virsta rusva, supuvusia mase.
Dažnačesnakų ligataip pat yra b altasis puvinys, kuris yra sėjomainos neprižiūrėjimo pasekmė. Šios ligos vystymąsi taip pat skatina kompaktiškas, labai drėgnas dirvožemis ir ilgesnis vėsumas.
Česnako ligastaip pat gali sukelti bakterijos ir virusai. Bakterijos sukelia česnako skiltelių puvimą, daugiausia jų laikymo metu. O virusų simptomai ant česnako yra geltoni, chlorotiški, dažnai mozaikos formos dryžiai ir juostelės ant lapų, taip pat lėtesnis augimas ir silpnesnis derlius. Virusinius augalus reikia pašalinti, o kitiems sodinimams pasirinkti sveiką augalinę medžiagą iš patikimo š altinio.
Česnako ligų prevencijavisų pirma yra sėjomainos užtikrinimas, česnako auginimas laidžiose dirvose, neužliejamose, naudojant tik aukščiausios kokybės sodinukų medžiagą. Taip pat turėtumėte būti atsargūs, kad nepažeistumėte gvazdikėlių sodinimo, priežiūros ar derliaus nuėmimo metu. Labai geras būdas apsisaugoti nuo ligų yračesnako svogūnėlių įdėjimasfungicidais, tokiais kaip: Rovral Flo 255 SC (koncentracija 0,4%) arba Sumilex 500SC (koncentracija 0,3%), pridedant tokių preparatų, tokių kaip kaip: Funaben T skiedinys (0,2-0,4%), Sarfun T 450FS (0,2-0,4%). Tokioje paruoštoje suspensijoje pamirkykite česnako skilteles 30 minučių. Tada išdžiovinkite juos. Svogūnus taip pat galite džiovinti: Funaben T skiediniu 4-6 g 1 kg gvazdikėlių arba Sarfun T 450 FS 2-5 mg/kg gvazdikėlių
Česnakus taip pat gali užpultičesnako kenkėjai , tarp kurių daugiausia yra sraigės, dirvožemio nematodai ir svogūnų lervos.Todėl sode turėtų būti vykdoma reguliari sraigių kontrolė, o nematodų ir kremo atsiradimo išvengiama sukant ir trinant svogūnėliusSvogūnų kremo atsiradimą taip pat galima sumažinti sodinant česnakus eilėmis pakaitomis su morkos. Sodinti morkas šalia česnako naudinga abiem daržovėms, nes česnako kvapas atbaidys pavojingą morkų kenkėją – morkų raugą.
Katarzyna Matuszak